Mes – tai 20 katinų ir kačių, haskis Akela, 2 Gaidžiai, 5 vištelės ir 1 Snaigė
Trumpai – kai registravau įmonę, buvo truputį kiti planai, bet kaip visada, gyvenimas padaro savo korektūras. Galvojau, kad įmonės veikla bus daugiau organizacinė, edukacinė ir projektine, bet … bet atsitiko gyvenimas.
Aš jau porą metų savanoriavau gaudant kates sterilizacijai, suteikdavau laikiną globą ir aktyviai eiškodavau namų katinukams, atsitiko gan nuspėjamas atvejis, bet negalėjau pasielgti kitaip – mano buvusi kaimynė pagavo tris maždaug 2,5 mėn visiškai laukinius katinėlius, kurių mamą nunuodijo ten gyvenantys žmonės. Tai atskira baisoka istorija… Ir atsitiko taip, kad prieglauda, kuri turėjo juos priimti, atsisakė tai padaryti. Veterinaras suleido jiems antibiotikų ir liepė juos vežti ten, iš kur paėmė. Arba savaitę palaikyti atskirai nuo kitų katinų, ir bandyti socializuoti…Savaitės nepakako, ir greitu laiku mano globotiniai, kuriems ieškojau namų, pradėjo sirguliuoti. Vieni anksčiau, kiti vėliau, bet negaliu ieškoti namų sergantiems! Taip mano namai tapo katinukų ligonine.
O paskui įsigijau sodybą, ir visus pasiėmiau su savim ir visi apsigyvenome naujoje vietoje. Pamiškėje, su dideliu kiemu, senų obelų sodu ir tokiais debesimis, kokių mieste niekada nebūna… beje, mano vardas – Snaigė 🙂
Mūsų „Svajonių Krepšelis”
Galvojome galvojome, kaip čia praturtėjus, nes labai visko trūksta… Ir sugalvojome -mums nereikia naujų daiktų, nebent maistelis katinams ir Akelai – jie įpratę maitintis skaniai 3 kartus per dieną, o vergė sodybos šeimininkė jiems paruošia taip, kaip jie mėgsta.
Sugalvojome, kad gal yra kažkam nereikalingų daiktų, kurie labai praverstu mums? Pav. nereikalingi, bet veikiantys įrankiai, pjuvenos ar šienas, ir t.t. – viską sudėjome į „Svajonių krepšelį„.
