Noriu jums papasakoti vieną istoriją. Apie Alioną iš Ukrainos, Zaporožės srities, kuri su šeima – vaikais ir katinėliu (tėtis – tikras vyras – liko ginti tėvynės), prieš kelias dienas atvyko į Lietuvą. Labai nenorėjo išvažiuoti, bet likti vaikams smarkiai apšaudomoje teritorijoje labai pavojingą, ir šeima nusprendė, kad jos misija – pasirūpinti vaikų saugumu. Tokiu svarbiu gyvenimo momentu, kai karas už lango ir visi pavojuje, Alionos katinėlis nebuvo niekam patikėtas ir kartu atkeliavo į Lietuvą. Reikia paminėti, kad nežiūrint daug fotosesijų su augintiniais, karo sumaišties metu dar daugiau gyvūnų pasimetė ar buvo palikti> Toks gyvenimas karo metu – pasimeta ne tik gyvūnai, dingsta vaikai, artimi žmonės, draugai… Ir tas išgelbėtas kartu gyvūnas reiškia tikrą meilę jam. Senyvi Alionos tėvai nenorėjo rizikuoti savo ir anūkų saugumu keliaujant karo siaubiama Ukraina iki Lenkijos sienos – 900km prastos sveikatos žmonėms net taikos metu nemenkas iššūkis. Ir toks skausmas palikti juos smarkia bomborduojamoje vietovieje…
Lietuvoje šeimyna apsistojo laikinai – čia gyvena giminės, nes jos močiutė pasirodo lietuvė, bet apsispręsta keliauti toliau į Airiją, kur jų laukia puseserės šeima. Dvasiškai artimo žmogaus palaikymas tokiu sunkiu metu labai svarbus ir norimas. Ir tos gyvenančios Airijoje puseserės dėka, mes ir susipažinome. Ji ieškojo, unformacijos kokių dokumentų reikia katino pervežimui iš Lietuvos. Trumpai pasakysiu, kad katinėlio išvykimo dokumentus ir reikalingus skiepus bei visą kitą, jau suderinome 2×2 Vet kinikos pagalba – su pačiais geriausiais Alionos atsiliepimais. Prieš tai bandžiau kreiptis į kitą, labai žinomą vet kliniką, daug didesnę, turinčią daug įtakos, pajamų ir aktyviai besiskelbiančią kaip gelbsti Ukrainoje likusius ir čia atkeliaujančius augintinius. Trumpai sakant ir nesiterliojant – neviskas auksas, kas saulėj žiba… ir suskubau susisiekti su 2×2 veterinarijos klinikos gydytoja Ilona, kuri daro daugiau negu kalba… 
Alionos katinėlis jau turi lietuvišką pasą ir gali keliauti į Airiją, kai tik bus pabaigtos būtinos vet procedūros. Aš labai džiaugiuosi, nes tai dar vienas pavyzdys, kad „Gamtos Vaikų” pasirinktas tikslas – padėti gyvūnui, padedant jo „šeimininkui”, tikrai reikalingas ir veikia. Nors mūsų veiklą labai stabdo lėšų trūkumas – galiu išvardinti visą sąrašą to, ko negalėjome padaryti dėl tos priežasties, ir tai tiesiog nesuteikta pagalba ir sunkesnis gyvenimas tiems, kuriems reikia padėti. Ir patikėkite, pagalbos mūsų šalyje gyvenantiems reikia nemažiau, nei pabėgusiems nuo karo, kuriems dabar skiriamas visas dėmesys.
Ką sužinojau šiomis dienomis? – gėdinga yra tai, kad mūsų tautiečiai atvyksta prie Ukrainos-Lenkijos sienos, kur buriuojasi karo pabėgėliai, ir siūlo nuvežti į Lietuvą už pinigus – ir net atvykus tiesiog išlaipina gatvėje ir palieka. Džiugina tik tai, kad tokius niekšelius gaudo ir baudžia. Dar sužinojau, kad VMVT, oficialiai paskelbusi, kad vakcinuoja, apžiūri ir suteikia kitas reikalingas paslaugas , nuo karo begančių žmonių augintiniams, tai atlieka nelabai kruopščiai (jei iš vis tai daro) – žmonės net nežinojo, apie tai – pasienyje jų niekas nepasiteiravo, ar nėra kartu augintinių. Kita patirtis – ne kiekvienas garsiai rėkiantis, kad gelbsti labaiu už kitus, tai daro ištikro, nors tokių pavyzdžių visas kalnas dar prieš karą buvo. Ir svarbiausia – negyvenkime savo šalyje taip, tarsi mus jau siaubia karas. 
