Atsibundu kada noriu, tiksliau kada išsimiegojau iki valiai ir dar truputį pasilepinu šiltoje lovytėje. Katinai, katės ir kačiukai nuolankiai sėdi prie lovos ir laukia, kol atsibusiu, tyliai murkuodami – neper garsiai, kad nesutrigdytų mano miego. Pamatę, kad jau bundu, katės skuba išvirti man kavos ir ruošia pusryčius, o katinai ateina padainuoti naujos dienos murkaliavimo giesmės ir pasiglaustyti. Kai atsikeliu, viskas jau būna sutvarkyta, grindys išplautos ir naktinių šėlionių nesimato, o kačių tualetai gaiviai papildyti švariu kraiku, kurį katinėliai, kol miegojau, nubėgo ir nupirko iš artimiausio prekybos centro už 3km (nes katinams juk dar nereikia GP, nors nežinia ar ilgam).
Atsikėlusi išdidžiai pamaitinu katunus prabangiu pašaru – juk žinote, visi katinų globėjai gauna tūkstančius, ypač mažos įmonės. Na kaip kokia nors „Dryžuota uodega” (ups truputi netaip skamba pavadinimas? nieko tokio, juk kai jie pateikia visiškai absurdiškus „pagalbos poreikio” įrodymus, tai tinka?). Tos mažos nepelno įmonės, kurias įsteigė ne veterinarijos paslaugų ir ne gyvūnų maisto tiekėjai – žmonės juk SĄMONINGI, ir supranta, kad prieglaudose katinėlius reikia šerti tik prabangiais pašarais ir nuolat tikrinti jų sveikatos būklę įvairiais brangiais tyrimais,
Deja… atsibuskime. Mes net ne prieglauda kol kas. Ir jūs net neremiate mūsų apskritai, nei finansiškai, nei informaciniu būdu. kaip ir dauguma pavienių gyvūnų globėjų, mes stengiamės savo lėšomis tuo metu, kai jūs remiate dideles ir turtingas, bet inščiančias, kaip joms sunku, įmones. Nakti tenka gan dažnai – tai koks mažius apsirgo, tai kažką nuvertė ar susipešė, ryte jau nepamenu, kada geriau kavą anksčiau nei 11 val – kol visus pašeri, aptvarkai, ir gali prisėsti papusryčiauti pati, dažniausia būna jau visurdienis. Ir greitomis užkandus reikia eiti į parduotuvę – nes vėl trūksta ir maisto ir kraiko ūsuotiems-uodeguotiems. Taip, kartais mus gelbsti draugai. net ne gyvūnų mylėtojai, tokie , kaip jūs – bet suprantantys… Ir man vis primenantys: tu įkelk kokią liūdnesnę nuotrauką, visiems atrodo, kad jums nieko netrūksta, katinai laimingi, riebuiliai ir jiems gerai – kam stengtis dar kaž-ką dėl jų? Niekas nesuka galvos, kiek tau tai kainuoja jėgų ir visko kitko… Atsiprašau, bet aš gerbiu jus ir greičiau pradėsiu kelti nusmurgusios ir nelaimingos manęs nuotraukas 😀 nes VšĮ sukurta būtent tam, kad nebūtų nelaimingų gyvūnų… Ir kad suprastu dvikojai gyvuliai, kad reikia apsidairyti, ar nereikia jūsų pagalbos kaimynui, giminaičiui, bičiuliui ar kokiam žmogui aplink. Geradariai, jūs mano..
Gerbiu jūsų pasirinkima, tik noriu, kad patys savęs paklaustimėte, ką remiate – gyvūnus ar verslą, kuris gyvena ir išlaiko aukštas prekių/paslaugų kainas jūsų pagalba? Ką mylite gyvūnus ar savo pačių sau sukurtas „gyvūnų mylėtojų” aureoles, kurios nelabai ką turi bendro su realybe? Kuo rūpinatės – savo ar gyvūnų gerove?
Jaukių jums ateinančių Kalėdų…
