Foto: Aleksandr Nadyojin
Atnaujinta 22/06/2021
K1 tik kalb4jau telefonu su Kauno m Aplinkosapsaugos skyriaus Vyr specialiste Kristina Skeriene. Prieš daugaiu nei savaitę išsiunčiau lai el laišką, kuriame paprašiau suteikti informaciją, kiek Kaune yra registruotų laukinių katinų šėrimo vietų ir kokie adresai. Nesulaukusi atsakymo, pasiskambinau pasiteirauti. Turėjau jai pranešti savo telefono numerį, kad jinai man perskambintu ir taip sužinojau, kad 223 registruotos vietos, kuriose žmonės maitina gyvūnus savo lėšomis. Kažką dar bandė sakyti, kad Gyvūnų globėjų asociacija jeims padaeda sterilizuodama katinus. Kadangi TIKRAI žinau, kad maisto gyvūnams netiekia (pati esu pas juos ankščiau prašiusi ir nešusi sausą pašarą (išskyrė kėlis pokelius iš paaukotų prieglaudai resursų), kuriuos pati nešiau katinų šerėjoms.
Įdomiausia buvo, kad man pavyko sužinoti TIK bendrą skaičių. Net šeryklų adresai yra neskelbiami anot Kristinos Skerienės, nes duomenų apsauga, tad su pačiais žmonėmis jos manymu, vienintėlis būdas susisiekti yra „paskalbti internete”. TODĖL skelbiu 🙂 jei jūs esate katinų kaitinų maitintojas/maitintoja – susisiekite apačioje nurodytais telefonu ar el paštu. . Ak dar pasirodo galima vėl bandyti sužinoti iš seniūnijos, kurių viena kaip tik rekomendavo kreiptis į Kristiną Skeriene, kaip į šios srities specialistę, nes tai jos darbo sritis.
___________________________________________________________________
Viskas visai ne taip paprasta. Atrodo, pamatei alkaną katiną, davei maistelio, kitą kartą vėl kas nors pamaitins. Deja… Nežiūrint to, kad kai kurie laukinių kačių sterilizavmo programose dirbantys žmonės linkę teigti, kad „miesta katinai gyvena laisvai, kaip ir paukščiai. Jie patys susiranda maisto, ir kaip ir paukščių – varnų ir balandžių, jų negalima šerti”.
Ar tikrai katinai tie gyvūnai, kurie miesto sąlygomis laimingai gyvena „niekur”? Pirmiausia tai NAMINIS gyvūnas. Karvės, kiaulės ir vištos negyvena miške dėl tos pačios priežasties – tai neprisitaikę gyventi savarankiškai gyvūnai, jie taip seniai priklauso nuo žmogaus, kad prarado daugybę savybių, kurių reikia savarankiškam išgyvenimui. Lietuva – šiaurinis kraštas, ir, nežiūrint chaoso klimate, stipresni šalčiai ir sniegas žiemą yra norma. Tiems, kas bando argumentuoti, kad kaime katinai net neina į trobą – priminsiu, kad tik tuose ūkiuose, kur yra galimybė pasišildyti. Miesto katinui nėra paprasta susirasti maisto pačiam – pelės? paukštukai? 🙂 Net į šiukšlių konteinerį nepakliūti – dauguma jų jau pakeisti į modernius. Kaip nenumirti badu? Esant stipriems šalčiams, dieną neradęs maisto, gyvūnas nesulauks kito ryto. Tad belieka tik kažkieno rūpestingos širdelės pagalba. kaip taisyklė, tai būna jau vyresnio amžiaus žmonės – tie geradariai, kurie maitina benamius katinus. Ir dar vienas būdingas bruožas – jie paprastai tai daro iš savo nedidelės pensijos. Ir tai tik viena „medalio pusė”.
Tam, kad galėtum maitinti gyvūnus, skirdamas jiems savo paties pinigus, turi būti registruota šėrimo vieta ir asmuo turi atsakingai prsiimti tą „maitintojo” vaidmenį. Už savus. Bandžiau sužinoti, kodėl neskiriama maisto – teko išgirsti tą jau ne kart girdėtą „tai jei patys prasimaitina, kaip paukščiai”. Kiek Kaune yra registruotų šėrimo vietų, ir kur jos – sužinoti dar neteko, bet tikiuosi šią savaitę na kaip nors gauti atsakymą. Jei žinote tokias vietas Kaune ar kitose Lietuvos vietose, o gal patys maitinate – parašykite, būtų labai įdomu sužinoti jūsų patirtį.
Beje – ar žinote, kad nukirpti katinui ausį ar jos dalį, kaip yra daroma PSP programos metu – NEGALIMA? Tai yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir ES yra draudžiama augintinių ausų ir uodegų karpymai.
Ir žinoma, dar vienas aspektas – net sterilizuotų benamių gyvūnų, paprastai dauguma gyventojų nemėgsta. Ir kad jie „kaip paukščiai” – jų neįtikinsi. Dažnai kliūna ir katinams ir jų maitintojams, vienus nuodija, kitus koneveikia – dar neteko matyti, kad kas nors būtų nubaustas už tai. Dar blogiau, jei matina katinus „nelegaliai”. Negalima. Kodėl apie tai rašau? Kad pagalvotumėte.
Tikiuosi, kad neilgai trukus, PSP programa pasikeis – ir vietoj „Paleisk” grandies bus „Prijaukink ir Padovanok” PSPP 😀 , tai reikalinga ir svarbi programa, bet gal patobulinkiime jos pabaigą? O kol kas, pasirūpinkime tų vargšiukų maitinimu. Vasarą jeims netaip sunku, bet lietuviška vasara labai trumpa, ir jau po kelių mėnesių ji liks tik prisiminimuose. O katuliai valgyti norės ..
Šią temą pratęsiu – būtinai noriu sužinoti, kokios ir kur yra registruotos šėrimo vietos, ir gal pavyks susitarti bent su vienu prekybos centru, kad žmonės galėtų nupirkti ir palikti maistelio miesto benamiukams… Kol kas niekas nemato reikalo – bandysime dar…