Kas naujo „miške”?
Jau 2 metai sunku rasti laiko tinklapio atnaujinimui. Kaip žinia,praėjusios vasaros pradžioje vienintėlis sodybos dvikojis sutvėrimas ir Gamtos Vaikai steigėja, susilaužė ranką. Vasara pamiškės sodyboje, su dideliausiu nenuorama Akela ir būriu katinų buvo nepamirštama 😀 Tiesa, tuo metu buvome priglaudę dar dvi paaugles kalytes-sesutes iš Ukrainos, kurias jas atvežusi įmonė pasiėmė – rūpintis dar dviem augančiomis ir trykštančiomis energija dičkėmis, buvo persunki užduotis, ypač pirmosiomis savaitėmis po lūžio. Vanduo šuliny, sodyboje tik skubotas vieno kambario remontas, ir nemažas gerokai apleistas kiemas su obelų sodu,…
Žiemą mokiausi nuotoliniu būdu skaitmeninio dizaino, taip pagerindama savo web svetainių ir parduotuvių kūrimo įgūdžius ir dabar bandau pasivyti tai, ko nespėjau praėjusią vasarą… O katinai? Jie juk nelaukė, kol pasveiksiu, jie norėjo valgyti 3 kartus per dieną ir augo kaip ant mielių.
Ir aš pagalvojau – galų gale turiu taip išsvajotą sodybą, vietos daug – iki kaimyno tokia distancija, kad net nesusitinkame ir visai netrukdome vienas kitam. Katinai ir katytės jau turi namus, užaugo mano globojami, ir jie tiki, kad jų namai čia. Klausimas „na kam tau tiek katinų?” tapo toks įprastas, kad nebesiteisinu ir nebandau paaiškinti 🙂 Sunkiausia – visus išmaitinti ir palaikyti „apvalių pilvukų: figūrą 😀 sauso maisto ir konservų katės ir Akela gauna nedaug, maitinames virta mėsa su kruopomis ir daržovėmis, paskaninta kokiu konservuotu dalykėliu ar sauja sausiukų, kartais , bet reguliai – nevirtos vištų uodegytės ar skrandukai ar kažkas panašaus, ir visų geidžiamiausias pienelis. Laktozę virškina visi puikiai, žinoma, jei neperdaug jos gauna 🙂
Tad mano namai tai ir katinų namai, ačiū artimiesiems ir bičiuliams, kurie padeda mums išgyventi ir mes dar dainuosim 🙂 Tinklapio ir soc tinklų atnaujinimai bus kiekvieną savaitę ir apie viską papasakosiu su paveiksliukais 🙂
Jei norėtumėte mus paremti – tai galima padaryti daugybe būdų!